Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas, naujaisiais metais, ko gero, vis dažniau linksniuos žodį „Palanga“ – joje, pačiame centre, Bangų gatvėje, prie „Senukų“, suplanuota pirmoji kurorte „Norfa“ parduotuvė. Ir ne bet kokia – joje bus įrengti uždari teniso kortai. Žurnalas „Lietuvos pajūris“ kalbėjosi su D. Dunduliu.
– Kuo bus ypatinga „Norfa“ Palangoje?
– Kol kas architektai dar rengia jos projektą. Kai jį turėsime, reikės leidimo statyboms – įprasta procedūra statyboms. Tačiau reikalai Palangoje gerai „juda“ į priekį. Su Palanga dėl visko derėtis galbūt buvo truputį sunkiau nei kitur – kurortas itin gina savo interesus. Natūralu, kad kai darai projektą didesniam pastatui, atsiranda daugiau reikalavimų ar pageidavimų vietos bendruomenės aplinkai pagerinti.
Žinia, mes įsipareigojome savo pirmojoje parduotuvėje kurorte įrengti uždarus teniso kortus. Įsigydami sklypą, žinojome, kad jame pastačius pastatą, jo 50 procentų turės būti skirta sportui. Be to, planuodami teniso kortus, turėjome konsultuotis dėl jų – tai irgi užima laiko.
Įsitikinęs, kad „Norfa“ Palangoje bus populiari – ir tarp vietos pirkėjų, ir kurorto svečių.
Geriausiu atveju, „Norfa“ Palangoje pakvies jau naujaisiais metais, mažiau optimistiniu – dar kitais. Paprastai užtrunka apie metus pastatyti naują mūsų parduotuvę.
Klausiate, kodėl iki šiol Palangoje nebuvo mūsų parduotuvės? Viskam būna pradžia. Suplanuoti tokios paskirties didelį pastatą, padaryti projektą, patenkinti kiekvienos Savivaldybės nustatytus reikalavimus nėra visada lengva.
Įdomu, kad pagal vieną tyrimą, pirkėjai į „Norfa“ parduotuvę yra linkę važiuoti didžiausią atstumą. O Palangoje ji bus – itin gerai pasiekiama.
– Statistiškai, prekybos tinklų tankis šimtui tūkstančių gyventojų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Kodėl lietuviai taip mėgsta juos?
– Ne visa galime pasitikėti tokia statistika. Pagal vienus statistinius šaltinius, jų tenka mums daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, o pagal kitus – mažiau.
Bet sutikčiau: jeigu skaičiuotumėme vidurkį tik pagal maisto prekių parduotuves, taip, lietuviams jų tenka daugiau. Tačiau skaičiuojant pagal maisto parduotuves su visomis kitomis komercinėmis patalpomis jose – nesame išskirtiniai.
Lietuvai ypač būdinga, kad maisto prekių parduotuvėse galima gauti ir nemažai kitų paslaugų. Paprasčiausiai kitų paslaugų tiekėjams tai yra labai patogu – dėl didelių žmonių srautų jose, dėl geros lokacijos nuomotis patalpas.
Per vieną mūsų televiziją neseniai mačiau reportažą, kad mažesniuose Lietuvos miesteliuose „Lietuvos paštas“ noriai keliasi į tinklines maisto prekių parduotuves. Tai suprantama: išlaikyti senus, didelius pašto pastatus – tiesiog neekonomiška.
Manau, kad ir artimoje ateityje visoje šalyje matysime nemažai naujų maisto prekių parduotuvių, bet jose bus ženkli ir kitų komercinių paslaugų dalis.
– Dažnai lankausi „Norfoje“ Klaipėdoje, prie autobusų stoties. Man ji – itin erdvi ir jauki, dabar – ir atsinaujinusi, ir taipogi su bene dešimčia naujai įrengtų savitarnos kasų. Kada neliks kasininkų jūsų parduotuvėse?
– Negalėčiau pasakyti konkrečios datos, bet manyčiau, kad per ateinančius 5 ar 10 metų jų neliks. Žinoma, savitarnos kasas prižiūrės žmogus – tiesiog būtų neįmanoma be jo.
Bet, tolesnėje perspektyvoje, ir savitarnos kasos – laikinas dalykas. Atsiras kameros, kurios atpažins produktus, nuskenuos juos – pirkėjui atsiskaitant tereiks paspausti vienintelį mygtuką (savo telefone) ar dar paprasčiau – tiesiog brūkštelėti juo koduką išeinant.
Pasaulyje tokie pilotiniai bandymai jau vyksta, tačiau jie kol kas – itin brangūs.
Vilniaus senamiesty taip pat jau veikia viena tokia nedidelė parduotuvė. Na, galbūt – ir dėl marketinginių tikslų. Jau vien dėl to, kad ji – be pardavėjo, vilioja smalsuolius.
Viskam – savas laikas, anksčiau ar vėliau tai bus kasdienybė.
– Ar jūs apsiperkate tik „Norfoje?“
–Žinoma. Ar įmanomas kitoks atsakymas? (Juokiasi).
– O kodėl gi ne? Jums gi smalsu, kaip prekiauja, ką siūlo kiti prekybos tinklai?
– Išties, dėl to galbūt būtų įdomu tai padaryti, bet, komunikacine prasme, matyt, nelabai gražiai atrodyčiau su pilnu pirkinių krepšiu kito tinklo parduotuvėje. Atrodytų kaip (mūsų tinklo) antireklama.
Bet, taip, įeinu ir į kito tinklo parduotuves – tik pasižvalgyti.
Objektyviai kalbant, esu daug keliavęs ir matęs daugybę kitų, ne lietuviškų maisto prekių tinklų – ir, drįstu sakyti, turiu savo išlavintą skonį ir nemėgėjišką akį – man pačiam „Norfoje“ visko užtenka – prekių pasiūlos, kokybės ir paslaugos santykis pas mus tikrai yra geras.
Tik, žinoma, aš skiriuosi nuo eilinio pirkėjo iš gatvės – aš labai daug žinau apie mūsų produktus ir jų kelią ant prekystalio.
– Kaip dažnai „Norfų“ darbuotojai atpažįsta jus?
– Negalėčiau to pasakyti. O ir mano apsilankymo tikslas nėra toks, kad įsitikinčiau, jog mane kas nors atpažįsta.
Paprastai kartą per mėnesį tikrinu kurį nors (šalies) regione – aplankau jame esančias „Norfas“. Kai kuriuose jų – netoli 25. Būna, kad per vieną mėnesį atlieku nuo 50 iki 100 vizitų viename regione.
– Mano pažįstama močiutė sako, kad ji eina į vieną prekybos tinklą „bulkučių“, nes jos jame skaniausios, į kitą – dėl daugiausiai nuolaidų, o į dar vieną – dėl, jos manymu, itin šviežių vaisių ir daržovių, nors prekės jame ir brangesnės. Dėl ko ji turėtų susidomėti ir „Norfa“? Koks „Norfos“ supratimas „gatvės lygyje“ jums atrodo svarbus?
– Tokiame lygyje yra (susiformavusi) stipri nuomonė, kad „Norfose“ yra itin didelis mėsos, kuri visada yra šviežia, pasirinkimas. Šviežios mėsos asortimentą nuolat plečiame. Šviežios jautienos pas mus – bene daugiausia. Mes tai puikiai matome pagal mūsų pardavimus.
„Norfa“ pastaruoju metu siūlo itin daug ir daržovių – aišku, jos tiekiamos šviežios.
Mūsų tinklo 45-50-yje parduotuvių kulinarijos produktus gaminame vietoje. Vadinasi, jie labai švieži pasiekia pirkėją. Jų augantys pardavimai taip pat rodo, kad mūsų pirkėjams jie patinka.
Ir mes kepame „bulkutes“, nors, prisipažinsiu, kad su jomis kartais nuo kai kurių konkurentų atsiliekame. Bet tai – laikina.
Su šviežia žuvimi „Norfa“ taip pat labai stipri. Jos asortimentas, sutinku, galėtų būti ir didesnis, bet mes atsiliepiame į pirkėjų poreikius – šviežios žuvies pardavimai ypač pastaruoju metu pas mus „ūgtelėjo“.
Vadinasi, keičiasi mūsų, lietuvių, poreikiai, atsiranda supratimas, kad žuvis – sveika ir skanu.
Galiu pasididžiuoti, kad kai kuriuose šalies miestuose tik vietos „Norfose“ galima nusipirkti šviežios žuvies.
Žinoma, Klaipėdoje jos visi siūlo, bet, sakykime, Telšiuose šviežios žuvies pasirinkimas mūsų parduotuvėse – neretai vienintelis ir didžiausias.
– Ar tiekimo grandinių trūkinėjimas koronaviruso pandemijos metu jums yra rūpestis?
– Išties, jos trūkinėja, bet savotiškai ir, apskritai kalbant, situacija nėra bloga. Kas susiję su šviežiais produktais, viskas yra gerai arba beveik gerai. Natūralu: jų kelias į parduotuves yra artimas. Nors atrodo, kad šiemet gali būti šiokių tokių problemų su daržovėmis – jų mažiau užaugo, kitur gal ir ne visos buvo surinktos dėl darbo jėgos trūkumo.
Šviežių produktų dalis kiekvienos maisto prekių parduotuvės apyvartoje – didžiausia.
Akivaizdu, kad problemos kyla su prekėmis, kurių žaliavos važiuoja iš toli. Tai aš puikiai matau – ypač problemų jau atsiranda su kavos ar arbatos atvežimu, taipogi – konservuotais ananasais, kitomis, kaip vadinu, tolimomis prekėmis.
Daugiausiai tiekimo grandinių trūkinėjimų stebiu prekėms iš Azijos. Kalėdoms paprastai turime didesnį asortimentą nei šioms – dalis prekių vėluoja, daug prekių nebuvo galima užsakyti.
Mes su Azija prekiaujame jau 20 metų ir jau apie metus laiko trūksta konteinerių ar laivų. Reikalas tas, kad mūsų prekes Azija pagamina, bet negauname jų dėl transporto bėdų. Protu nesuvokiama ir tai, kad vieno konteinerio transportavimo kaina yra 20 tūkstančių Amerikos dolerių, kai anksčiau būdavo 2 tūkstančiai dolerių.
Kaip tai išsispręs Azijoje – neaišku, bet neatmetu, kad daugiau prekių, ypač pramoninių, kurias iki šiol įsiveždavome iš Azijos, pradėsime ieškoti ir pirkti arčiau – Europoje.
Tačiau čia yra ir vienas „bet“. Dirbančių žmonių mes nebeturime, ir nekalbu apie Lietuvą – jų nėra visoje Europoje. Kitose šalyse – lygiai tokia pati situacija. Aš sutinku su mintimi, kad Lietuvoje taip pat trūksta darbuotojų, yra maži atlyginimai. Bet Anglijoje? Kodėl jų trūksta? Aš manau, kad užaugo karta, kuri nebeplanuoja dirbti „juodų“ darbų.
– Ar skaičiavote, kiek prekių dabar (kalbėjomės lapkričio pabaigoje – aut. past.) parduodate žemiau savikainos, kad neatbaidytumėte savo pirkėjų?
– Išties, šiuo metu susiduriama su sparčiai brangstančiais maisto produktais – kai kurie jų, ir pas mus, yra parduodami į nuostolį, kaip sakiau, yra tiekimo sutrikimų, be to, pasaulis tvarkosi su didžiuliu darbuotojų stygiumi.
Man sunku būtų pasakyti, kiek prekių – o jų pas mus yra apie 20 tūkstančių – parduodame dabar žemiau savikainos. Na, apytiksliai – apie 500. Likusios prekės dažnai kompensuoja šį nuostolį.
„Norfoje“ prekybinis antkainis yra apie 22 procentus. Ir tai labai svarbu, čia – ne pelnas, dar reikia atskaičiuoti išlaidas.
Kalbant apie kainas, anksčiau įprastai būdavę taip, jog maždaug 33 procentus maisto prekių kainos nekinta, 33 procentai kyla ir 33 procentai krinta, šiandien situacija visiškai kitokia.
Šiandien galiu pasakyti: yra taip, jog 33 procentus kainų nekinta, 60 procentų kyla ir tik 7 procentai krinta.
Šiandien žaliavinio karvės pieno kaina su pristatymu yra 50-53 euro centų su PVM, o parduotuvėje 2,5 procentai riebumo 0,9 l jau pasterizuotas ir supakuotas kainuoja 35 euro centus su PVM. Mes pieną parduodame į minusą dėl konkurencijos ir daugelis pačių pigiausių produktų šiandien mūsų yra parduodami į nuostolį.
Jeigu vieno ar kito produkto neparduosime į minusą, pirkėjas išvis nebeateis į mūsų parduotuvę. Patys pigiausi produktai yra parduodami didelėmis apimtimis, visi prekybos tinklai dėl to konkuruoja ir stipriai stebi, kad nė pas vieną nebūtų brangiau. Reali suma šiandien būtų 2,5 procento riebumo pieną parduoti už 0,7 euro.
Jeigu pienas parduodamas į nuostolį, skirtumą prekybininkai atsiima parduodami kitą prekę, tarkime, žieminius batus. Žiūrime į bendrą paveikslą. Tai, kad tam tikrų produktų kainos kyla, nėra vien tik blogas dalykas. Šiandien stambus ūkininkas gauna tuos 50 euro centų su PVM už pieną ir jis, tikiuosi, galvoja apie verslo plėtrą.
Visgi sakyti, kad brangsta viskas, negalima. Štai pastaruoju metu pigo kiauliena. Kilogramas skerdienos su PVM kainuoja 1,5 euro, kai jos savikaina yra maždaug 1,8 euro. Tai reiškia, kad šiandienai mes kiaulę nuperkame už pigiau, nei yra jos užauginimo savikaina. Kai pradės trūkti kiaulių, kaina ims kilti, o tada didės ir jų auginamas kiekis, šiuo metu jų mažėja. Išeina taip, kad kuo daugiau kiaulių dabar užaugini, tuo didesnį minusą turi.
– O kokia prekė „Norfose“ yra perkamiausia?
– Įvairūs pirkinių maišeliai, kurių yra prie kiekvienos kasos. Jų itin daug parduodame.
– Jūs – žinomas verslininkas, vienas turtingiausių šalies žmonių, tačiau tie, kas žino jus iš arčiau, stebisi, koks esate paprastas, pasiekiamas. Štai ir šį interviu sutikote duoti tiesiog ekspromtu – be jokio laiko derinimo. Pasakėte: „Paskambinkite man antradienį ir pasikalbėsime“. Kodėl toks esate?
– Esu toks, koks esu.
– Kaip dažnai pasiekiate pajūrį? Kas jums geriau: Klaipėda, Nida ar Palanga?
– Pajūrį dažniausiai pasiekiu, kai parduotuves tikrinu. Dažniausiai kelioms dienoms į jį leidžiuosi, nes vienos dienos tam neužtenka. Tai būna mažiausiai du kartus per metus. Į tokius patikrinimus važiuoju vienas.
Senokai jau buvau Nidoje, nors ji man tikrai patinka. Atvirai pasakius, man gaila laiko – į ją iš Vilniaus nuvykti – ir laiką keltui įskaičiuojant – užima apie penkias valandas.
Visi mes turime skirtingą laiko suvokimą. Man penkios valandos, ypač kelyje – labai daug. O dar penkios valandos atgal. Bijausi, kad aš neturiu tiek laiko važinėjimui.
Kai poilsiauju, aš nenoriu vairuoti, ypač tiek ilgai.
– Kai įeinate į „Norfą“ Klaipėdoje, ar bet kur kitur, į ką pirmiausia dėmesį atkreipiate?
– Turiu savo atidirbtą sistemą – mano akis per tiek daug (darbo) metų jau yra nugludinta. Dažniausiai man pakanka tik „užmesti“ akį į (prekių) skyrius, ypač sandėlį.
Tiesą pasakius, sandėlis – bene svarbiausia. Jeigu jame viskas tvarkinga, tai 95 procentų tikimybė, kad ir parduotuvės salė bus tvarkinga. Tokia – mano patirtis.
Juk ir apie kiekvienos šeimininkės tvarkingumą sprendžiame pagal jos sandėliuką – tvarkingas jis, ar ne?
„Norfa“ nuotraukoje: Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas.