Jeigu televizoriaus ekrane šmėžteli pustuštė Seimo salė, neabejotinai tarp saujelės posėdy dalyvaujančiųjų Seimo narių bus ir neringiškis parlamentaras Andrius Bagdonas – jis šiemet nepraleido nė vieno Seimo pavasario sesijos posėdžio! Be to, Andrius yra vienas iš daugiausiai kartų už įstatymų projektus balsavusių Seimo narių. Vien per šią pavasario sesiją kartu su kolegomis jis įregistravo 29 įstatymo projektus. Jo atsakingas bei nuoseklus darbas Parlamente neliko nepastebėtas. Vertinant 2020–2024 metų kadencijos Seimo narių darbą pagal skirtingus kiekybinius kriterijus, A. Bagdonas pateko į produktyviausių dešimtuką. Vertinant 141 parlamentaro veiklą, jam buvo skirta 9 vieta. Pagal pranešimų žiniasklaidai kiekį jis – trečias. Pagal balsavimą posėdžių salėje – pirmas. Stropuolis!
„Žmonių pasitikėjimas man yra brangiausias turtas, todėl siekiu pateisinti lūkesčius ir dirbti kuo efektyviau“, – „Lietuvos pajūriui“ sakė A. Bagdonas.
– Kartu su liberalais pavasarį pasiūlėte paskatą atvykėliams „Mokaisi lietuvių kalbos – moki mažiau mokesčių“. Manau, kad tai labai aktualu „Bolt“ vairuotojams. Ką siūlote?
– Mūsų siūloma GPM mokesčių lengvata yra aktuali ne tik pavėžėjams, bet ir nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams bei kitiems Lietuvoje norintiems įsitvirtinti užsienio valstybių piliečiams, kurie dirba aptarnavimo sferoje. Jos esmė – išlaikius valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nuo 15 iki 10 proc. būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis. Mūsų, liberalų įsitikinimu, lietuvių kalbos vartojimo problemą tarp užsieniečių reikėtų spręsti ne draudimais, o motyvaciniais paskatinimais.
– Nevyriausybininkai, „Mėlynos ir geltonos“, MO muziejaus, „Jaunimo linijos“ vadovai Seime tarėsi, kaip pagerinti paramos rinkimą. Jūs apie tai skaitėte pranešimą. Ką siūlote? Ar siūlymai virto darbais, tai yra įstatymų pataisomis?
– Per pastarąjį dešimtmetį, ypač pandemijos bei karo Ukrainoje metu, nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikla Lietuvoje tapo itin pastebima. Jos ne tik parodė, kokios efektyvios NVO gali būti krizinėse situacijose, bet ir itin daug prisidėjo prie mūsų šalies pilietinės visuomenės auginimo bei stiprinimo. Todėl akivaizdu, kaip svarbu yra tinkamai finansuoti šias ne pelno siekiančias organizacijas. Vis dėlto praktikoje skiriant paramą NVO, vis dar susiduriama su begale įvairių biurokratinių kliūčių. Viena iš jų – privalomas paramos NVO skyrimo patvirtinimas pas notarą, kai paramos suma viršija 14,5 tūkst. eurų. Mano įsitikinimu, toks reikalavimas yra perteklinis biurokratinis barjeras potencialiems paramos teikėjams, kuris menkina NVO galimybes sulaukti paramos. Atsižvelgdamas į tai, Seime registravau Civilinio kodekso pataisas, pagal kurias, kad ir kokio dydžio parama būtų skiriama, jos nebereikėtų forminti pas notarą. Seimas po pateikimo pritarė tokiam siūlymui.
– Kitas jūsų pranešimas Seime buvo po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės. Pirmiausia, kodėl jis buvo nesėkmingas? Ką frakcijos su pasaulio lietuviais nutarė, kuo pakeisti nepavykusį referendumą?
– Iš esmės referendumas buvo sėkmingas. Daugiau nei milijonas balsavusiųjų pritarė, kad pilietybė būtų išsaugota užsienyje gyvenantiems lietuviams – t. y. per 90 tūkst. daugiau nei 2019 m. referendume. Deja, tam, kad būtų pakeista Konstitucija, pritrūko apie 150 tūkst. balsų – tokia aukšta yra kai kurių Konstitucijos straipsnių keitimo kartelė. Galbūt ją būtų padėjęs įveikti internetinis balsavimas. Kaip rodo kitų šalių praktika, internetinis balsavimas gerokai padidina rinkėjų aktyvumą. Kad ir kaip ten būtų, 74 Seimo nariai, tarp kurių esu ir aš, toliau siekiame, kad po pasaulį išsibarstę Lietuvos piliečiai neprarastų ryšio su gimtine, todėl registravome įstatymo pataisą, kuri leistų Lietuvos piliečiams būti kartu ir kitos valstybės piliečiais, jei ta valstybė priklauso NATO šalių aljansui. Tokiu atveju Lietuvos pilietybės išsaugojimas, turint ir NATO valstybės pilietybę, galėtų būti pripažintas kaip atskirasis atvejis.
– Birželio pabaigoje „žalios“ šalies savivaldybės rinkosi į konferenciją Seime. Kokius namų darbus jos atliko, kad gautų šį statusą? O ką dar siūlytumėte padaryti pajūrio savivaldybėms, tvirčiau žengiant žaliuoju keliu?
– Mano vadovaujama Seimo laikinoji grupė „Žaliosios savivaldybės 2030“ į klimatui neutralių savivaldybių tinklą subūrė 24 savivaldybes. Jos jau laimi prieš kitas, nes galvoja ne tik apie dabartį, bet ir žmonių gerovę ateityje. Savivaldybių atsakomybė pirmiausia apima pramonę, energetiką, transportą ir pastatus. Įprastai laimi tie, kurie pradeda pirmieji, kurie nebijo iššūkių ir stengiasi, kad žalioji transformacija pasiektų ne tik savivaldybes, bet ir mąstymą. Įgyvendinus klimatui neutralius sprendimus savivaldybėje, galutinis naudos gavėjas galiausiai bus žmogus.
– Stipriai pasišiaušėte Seimo ketinimams papildomai registruoti turistus! Kodėl? Tvirtinote, kad iniciatyva skirta sekti. Baigiantis birželiui, tokios minties Seime buvo atsisakyta, ar ne?
– Mano ir Ekonomikos komiteto pastangomis, po pateikimo buvo pritarta Turizmo įstatymo nuostatai, pagal kurią kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeteks per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Apgyvendintų Lietuvos piliečių ir jų nakvynių skaičių Nacionalinei turizmo informavimo sistemai jie galės pateikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Akivaizdu, kad prieš dvejus metus priimtas įstatymas užkrovė per didelę biurokratinę naštą kaimo turizmui.
– Kokį balą dešimtbalėje sistemoje parašytumėte šiam Seimui, kuris jau skaičiuoja paskutines savo veiklos dienas? O sau?
– Šiam Seimui tikrai netrūko iššūkių: jis pirmą kartą dirbo nuotoliniu būdu, pirmą kartą Lietuvoje buvo paskelbta ir nepaprastoji padėtis. O dar pandemija, nelegalios migracijos antplūdis, Rusijos karas prieš Ukrainą ir dar anksčiau Rusijos pradėtas energetinis karas, kuris lėmė rekordinę infliaciją ir energetikos kainų šuolį. Nepaisant to, valstybė nesuklupo – tapo saugesnė, o pajamų augimo tempai, didinant NPD ir MMA, per šią kadenciją yra tokie, kokių nebuvo iki šiol. Lietuvos Liberalų sąjūdis valdančiojoje koalicijoje buvo stabilumo garantas: lankstus, bet principingas partneris, leidęs išvengti nepamatuotų, karštakošiškų sprendimų. Tad gerų darbų per šią kadenciją padaryta tikrai nemažai, o kaip juos įvertins rinkėjai – parodys Seimo rinkimai.