Šio Seimo kadencijos pradžioje pavykus suburti Neringos bičiulių parlamentinę grupę, neringiškis Seimo narys Andrius Bagdonas, kuris atstovauja Lietuvos liberalų sąjūdžiui, pasiraitojo rankoves. Jam kartu su kolegomis Seime pavyko pasiekti, kad Kuršių mariose nebūtų visiškai uždrausta verslinė žvejyba. Seimas pritarė jo parengtai įstatymo pataisai, pagal kurią Lietuvos kurortiniuose miestuose, taip pat ir Neringoje, bus leidžiama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir automobilių saugyklas atokiau nuo miestų ar gyvenviečių centrų. Andrius siekia ir didesnio valstybės lankstumo ir pagarbos verslui. „Man svarbu, kad valstybė pagarbiai žiūrėtų į šalies gerovę kuriančius verslus“, – A. Bagdonas sakė „Lietuvos pajūriui“.
– Šio Seimo kadencija baigsis šiais metais. Kokį pažymį jai parašytumėte? O Lietuvos liberalų sąjūdžiui, kuriam atstovaujate?
– Šiam Seimui tikrai netrūko iššūkių: jis pirmą kartą dirbo nuotoliniu būdu, pirmą kartą Lietuvoje buvo paskelbta ir nepaprastoji padėtis. Be to, pandemija, nelegalios migracijos antplūdis, Rusijos invazija į Ukrainą ir dar anksčiau Rusijos pradėtas energetinis karas, kuris lėmė energetikos kainų šuolį ir rekordinę infliaciją. Nepaisant to, valstybė nesuklupo, tapo saugesnė, o pajamų augimo tempai didinant NPD ir MMA per šią kadenciją yra tokie, kokių nebuvo iki šiol. Lietuvos liberalų sąjūdis valdančioje koalicijoje buvo stabilumo garantas: lankstus, bet principingas partneris, leidęs išvengti nepamatuotų, karštakošiškų sprendimų.
Nepaprastai atsakingai vertinu žmonių pasitikėjimą ir suteiktą galimybę dirbti Parlamente. Liberalų frakcijai atstovauju seniūnų sueigoje, dirbu Seimo ekonomikos ir Europos reikalų komitetuose. Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje užimu pirmininkės pavaduotojo pareigas. Aktyviai bendradarbiaujame su Lietuvos diaspora, siekdami spręsti mūsų išeivijai aktualius klausimus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Be minėtų pareigų, esu Seimo Laikinosios bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba grupės pirmininkas. Taip pat atstovauju savo kraštui Seimo Neringos bičiulių grupės pirmininko pareigose. Kartu su kolegomis Seime įkūrėme laikinąją parlamentinę grupę „Žaliosios savivaldybės 2030”, man buvo patikėtos grupės pirmininko pareigos. Tad vertinti savo darbą esu linkęs patikėti žmonėms.
– Esate neringiškis. Nors Seimo narys – ne vietos seniūnas, kuris įsako lapus sugrėbti, ką jums pavyko nuveikti neringiškių ir visų pajūrio gyventojų labui?
– Kadencijos pradžioje pavyko suburti Neringos bičiulių parlamentinę grupę. Po ilgų įtikinėjimų mums pavyko pasiekti, kad Kuršių mariose nebūtų visiškai uždrausta verslinė žvejyba. Tikrai džiugu, kad buvo išsaugotas kultūrinis paveldas, nes Neringoje iki šiol vieno laivo įgulą gali sudaryti net trys kartos – nedaug kur rasi dar tokio verslumo tęstinumo pavyzdžių, o žvejybos amatas yra graži išimtis. Pavyko išsaugoti ir Nidos švyturio pastatų kompleksą, kuomet po mūsų argumentų Vyriausybė išbraukė jį iš parduodamų objektų sąrašo ir perdavė Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Toks sprendimas leis atverti daugiau kultūros turinio visuomenei, pritaikyti komplekso pastatus vietos bendruomenės ir pajūrio lankytojų reikmėms.
– Kokia yra jūsų pajūrio kurortinių miestų, Neringos ir Palangos, vystymo vizija?
– Esu įsitikinęs, kad dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl klimato kaitos, Lietuva turi didelį atvykstamojo turizmo potencialą – mūsų kurortai iš tiesų gali tapti valstybės įvaizdžio ženklu visame pasaulyje. Kurortiniai miestai turėtų būti tiesiogine ir perkeltine prasme žalesni, tvaresni, mažiau urbanizuoti ir užtvindyti taršiais automobiliais. Pavyzdžiui, unikalų Neringos kraštą atostogoms kasmet renkasi vis daugiau poilsiautojų. Visgi, nepaisant nuolat didinamų mokesčių už įvažiavimą ir kelionę keltu, dauguma turistų į Neringą atvyksta būtent automobiliais. Tai – aiškus signalas, jog norėdami išsaugoti išskirtinę Kuršių Nerijos gamtą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms ir dviratininkams. Dar 2014-aisiais „Smiltynės perkėla“ ėmė plukdyti žmones greitaeigiu katamaranu, kuris per sezoną alternatyviu būdu perkeldavo apie 20 tūkst. keliautojų. 2018-aisiais, įmonei katamaraną pardavus dėl dažnų techninių problemų bei mažo pelningumo, girdėjome viešus pažadus įsigyti naują greitaeigį katerį, visgi, praėjo šešeri metai – o naujojo katamarano vis nematyti.
– Pernai rudenį Seime siūlėte kurortų gatves užkemšančias mašinas perkelti į saugyklas atokiau nuo pajūrio miestų ar gyvenviečių centrų. Ar jūsų idėja sulaukė pritarimo? Žinau, kad Lietuvos žalinimas jums yra labai svarbu.
– Taip, Seimas pernai rudenį pritarė tokiai mano parengtai įstatymo pataisai. Automobilis kurorte atlieka prieštaringą funkciją. Viena vertus, poilsiautojams automobilis yra patogiausia priemonė atvykti atostogų. Kita vertus, kurortų erdves užkemšantis eismas ir tankūs parkingai poilsį trukdo. Vadinasi, nors žmonės į kurortus atvyksta pailsėti nuo miesto triukšmo ir taršos, paradoksaliai atsiveža tą taršą ir triukšmą su savimi. Tokios specializuotos automobilių saugyklos šią problemą leis sumažinti.
– Prieš Naujuosius siūlėte mažinti verslo ataskaitų naštą. Ką konkrečiai siūlote?
– Lietuvoje juridinius asmenis kontroliuoja daugiau kaip 50 valstybės institucijų. Valstybės duomenų agentūros atstovai kartu su buhalteriais ir kitais praktikais pastebėjo, jog institucijos ne tik ne visada tarpusavyje dalijasi verslo pateiktomis ataskaitomis, bet kartais duomenys renkami iš įpročio ir inercijos, kitaip sakant, beprasmiškai. Iš verslo prašomos ataskaitos neretai neatitinka praktinės logikos, dubliuojasi su kitoms institucijoms pateikiamais duomenimis. Todėl Seimas šiuo metu svarsto mano pateiktą oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo projektą, kuris įpareigotų valstybės institucijas keistis įmonių pateikiama informacija, kad verslui netektų našta tuos pačius duomenis institucijoms teikti atskirai.
– Esate Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys. Kodėl svarbu dalyvauti referendume gegužę dėl dvigubos pilietybės?
– Svarbu suprasti, jog kartu su Prezidento rinkimais vyks ne referendumas dėl dvigubos pilietybės, o pilietybės išsaugojimo referendumas. Jeigu referendumas bus sėkmingas, jis ne tik suteiktų mūsų bendrapiliečiams pilnavertį gyvenimą gyvenant užsienyje įgijus kitos šalies pilietybę, bet ir išsaugotų ryšį su Lietuva, neprarandant Lietuvos pilietybės bei suteiktų galimybę bet kada grįžti į Lietuvą.
– Jeigu vieną dieną taptumėte premjeru, kokie kiti šalies klausimai, be saugumo, jums būtų svarbiausi?
– Dabartinėje geopolitinėje situacijoje kiekvieno mąstančio politiko prioritetas yra saugumas – ne tik karine, bet ir plačiąja prasme, kur šalia gynybos technologijų yra ir stiprus įsipareigojimas laisvės bei demokratijos vertybėms, kurias cementuoja gyvybinga ir įtrauki švietimo sistema. Man taip pat svarbu, kad valstybė pagarbiai žiūrėtų į šalies gerovę kuriančius verslus. Žvelgtų į juos kaip partneris, o ne baudėjas.
– Ar dalyvausite Seimo rinkimuose rudenį? Nebaugu, kad Liberalų sąjūdžiui gavus pylos nuo teismo pernai, kam nors dabar ir mažiau patiksite?
– Jeigu matysiu, jog rinkėjams yra suprantamos ir priimtinos mano nuostatos, kurias parodžiau pastaruosius ketverius metus dirbdamas Parlamente, tuomet būčiau linkęs apsvarstyti kandidatavimo galimybę bei tęsti pradėtus darbus.