Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas – kurorto sielovadininkas, kurio surūgusio niekas niekada nematė. Jis džiaugiasi, kad šiais metais „įstrigusios“ parapijos namų statybos pasistūmėjo į priekį. „Tų geradarių – ne vienas. Už juos meldžiamės ir dėkojame Dievui“, – sakė K. Balčiūnas, mielai sutikęs atsakyti į žurnalo „Lietuvos pajūris“ klausimus.
– Jūs jau trejus metus su trupučiu esate Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Ar tikėjimo prasme palangiškiai – kitokie?
– Žmonės visur ieško prasmės, ilgisi tikros meilės, ne išimtis – ir palangiškiai. Skirtumą lemia kurorto sezoniškumas. Vasarą Palangos parapija tampa visos Lietuvos. Palangiškiai yra įpratę prie visokių žmonių, tad yra kantrūs ir pakantūs. Suprantama, kad kaimuose ir miesteliuose žmonės bendruomeniškesni. Tačiau Palangoje irgi jaučiasi bendrystės poreikis.
– Kaip parapiją paveikė koronaviruso pandemija?
– Prieš pandemiją organizavome daugiau renginių, planavome labiau užsiimti evangelizacija, stiprinti kurortinę pastoraciją. Pandemija sugriovė daug planų. Pavyzdžiui, sustojo ne tik viešos pamaldos, bet ir maldos grupelių susibūrimai. O bendruomeniškumas yra Bažnyčios pagrindas. Kol Bažnyčia yra gyvų žmonių bendruomenė, tol ji yra veikli.
– Prieš metus „Palangos tiltui“, žurnalo „Lietuvos pajūris“ turinio partneriui, sakėte, kad aukų sumažėjo maždaug dviem trečdaliais. O kaip šiemet aukojama baigiantis metams?
– Padėtis kiek stabilizavosi, bet – vis vien trečdaliu mažiau nei prieš pandemiją.
– Jeigu atsirastų aukotojas ar aukotoja, kurie parapijai paaukotų 100 tūkst. eurų, kaip pinigus išleistumėte?
– Gal pažįstate tokį? (Šypsosi). Atsakymas paprastas – parapijos namų remontui.
– Matau prie parapijos namų „pajudėjusias“ įstrigusias statybas. Kas tie geradariai, kurie paaukojo joms pinigų ar statybinių medžiagų?
– Jų – ne vienas, už juos meldžiamės ir dėkojame Dievui.
– O kas įsikurs juose baigus statybas?
– Tai – ne klebono, o parapijos namai, atviri tiek parapijos, tiek miesto bendruomenėms. Ten vyks vaikų katechezės, sužadėtinių rengimas santuokai, Caritas veikla, jaunimo, senjorų, maldos grupelių susirinkimai.
– Sakėte, kad per karantiną pernai nekalėdojote. O kaip šiemet? Ar įprasta klebonui Palangoje kalėdoti – lankytis parapijiečių namuose prieš Kalėdas? Ar tokia tradicija jau nyksta ir kaimuose?
– Dabar esame pandemijos situacijoje, todėl apie perspektyvas kalbėti yra keblu. Kalėdojimo prasmė yra ne aukų rinkimas, o bendravimas su parapijiečiais. Šiuo metu tai apsunkinta.
– Pasaulyje spartėja sekuliarizacija. Ar jums dėl to neramu? Koks nors danas ar čekas jums pasakys, kad Dievo jiems visai nereikia ir dėl to jie nėra nei blogesni žmonės, nei nelaimingesni, ar ne?
– Jei pažiūrėtume į istoriją, tai pamatytume, kad Bažnyčiai niekada nebuvo lengva. Vis tik ji išliko, nes jos pagrindas – Kristus, kuris yra prisikėlęs. Bažnyčią jis vadino mažąja kaimene, tad ne kiekis yra esmė. Žmonės – kokie jie bebūtų – yra Dievo kūriniai, tačiau jų gerumas ar blogumas atsiskleidžia kritinėse aplinkybėse, kai reikia pasirinkti, kaip elgtis.
– Ar įsivaizduojate Europą, ir Lietuvą, dar po tūkstančio metų be krikščioniškų bažnyčių arba jas pavirtusias į kitos paskirties pastatus? Juk ne paslaptis, kad Amerikoje krikščioniškos bažnyčios, kad išsilaikytų ar, teismo sprendimu, išmokėtų kompensacijas, yra parduodamos?
– Pasaulyje visko yra ir bus. Jei tikintieji bus sąmoningi, tai bažnyčios netuštės.
– Kai kam ir gėlelė tarp šaligatvio plytelių – stebuklas ir Dievo įrodymas. Ar jūs savo gyvenime esate patyręs mokslu nepaaiškinamų reiškinių, kuriuos laikote Dievo ženklu?
– Tikėjimo kelionė yra pilna Dievo veikimo ženklų, bet tai – labai asmeniška. Vis vien tikėjimas nėra stebuklų vaikymasis. Didžiausias stebuklas yra žmogaus gerumas kitam žmogui. Tad kiekvienas galite būti stebuklo dalimi.
– Ar žinote tokių žmonių, kurie tai patyrė? Koks atvejis jums – itin įdomus?
– Įdomiausi atvejai – klausykloje, kai žmogaus siela atsiveria Dievui. Tegul tai lieka išpažinties paslaptimi.
– Ar tikite ateiviais, vadinamąja egzogyvybe? Ar jie – taip pat Dievo – ir kokio? – kūriniai, net jeigu jie kosmose jau milijonus metų ir neturi suvokimo, kas yra Dievas?
– Aš esu augęs kaime, tad esu arčiau žemės. Man labiau rūpi žmonės, o ne kosmosas. Juk Dievas yra Meilė, ir viskas tuo pasakyta.
– Ar jūs pats turite neatsakytų klausimų dėl šventosiose knygose išdėstyto turinio? Ar tikėjimas reikalauja tik besąlyginio priėmimo, nors kritinis protas – matyt, ne pats blogiausias modernių laikų dalykas? Ar abu yra suderinami?
– Protą sukūrė Dievas, todėl jis būtinas tikėjimui. Bažnyčia visada pabrėžė proto svarbą tikėjimui. Santykis tarp proto ir tikėjimo vadinamas teologija.
– Kiek šiemet Palangoje palaiminote susituokusiųjų?
– Šiais metais (iki lapkričio 20 d.) palaiminome 78 poras.
– Išlydėjote į Anapilį?
– Šiemet (iki lapkričio 20 d., – aut. past.) 150 palydėjome į amžinybę.
– Kiek vaikų gavo Šv. Komuniją?
– (Iki lapkričio 20 d., – aut. past.) 89 vaikučiai.
– Koks žmogus jums yra tikėjimo?
– Popiežius Pranciškus.
– Jūs – nuolat toks energingas, veržlus. Kaip „pasikraunaute“?
– Visada šios energijos duoda malda, Šv. Mišios ir šventųjų užtarimas bei jų pavyzdžiai.
– O slogi nuotaika jus apninka? Ką tuomet darote?
– Nuostabus dalykas yra malda, buvimas Švč. Sakramento adoracijoje.
– Koks faktas apie Palangos katalikų bažnyčią jums yra ypač brangus ir/ar mielas?
– Prieš daugiau nei šimtmetį statydami savo bažnyčią palangiškiai buvo labai vieningi.
– Ko palinkėtumėte „Lietuvos pajūrio“ skaitytojams naujaisiais metais?
– Būkime džiaugsmingi ir saugokime viltį, meilę.
LT – FOTO nuotraukoje: Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas