Vidas Jankus yra „Jankus klinikos“, gydančios lėtinį skausmą, steigėjas ir vadovas, Vitos Jurevičienės nuotrauka
2014 metais baigęs anesteziologo-reanimatologo rezidentūrą ir pradėjęs dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Vidas Jankus Labiausiai domėjosi regionine anestezija. „Tiesiog fanatiškai pasinėriau į šią sritį. Natūralu, kad joje ir sekėsi labai gerai – padarydavau tokius nuskausminimus, kad, atvirai pasakius, kai kuriems chirurgams buvo sunku įsivaizduoti, kad taip įmanoma. Pavyzdžiui, operuoti plautį ne bendrojoje nejautroje, o regioninėje, kai pacientas nemiega“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“ sakė V. Jankus, „Jankus klinikos“, gydančios lėtinį skausmą, steigėjas ir vadovas.
Toliau intensyviai domėdamasis šia sritimi, jaunas, bet puikią reputaciją sparčiai auginantis anesteziologas-reanimatologas palaipsniui perėjo į lėtinio skausmo gydymą ir tapo gan gerai žinomas šioje srityje.
„Tad, renkantis klinikos vardą, norėjosi ją pavadinti taip, kad visiems, kas mane jau žino, būtų lengviau mane dabar susirasti, kad būtų aišku, kuo klinika užsiima, dėl to – „Jankus klinika“, – paaiškino V. Jankus.
– Ar vis daugiau žmonių kenčia nuo trumpalaikio ar chroniško skausmo?
– Manau, kad ir anksčiau ūmaus ir lėtinio skausmo buvo labai daug, nes šis simptomas lydi daugelį ligų, gal anksčiau žmonės buvo labiau linkę su tuo susitaikyti, kentėti ir niekan nesiskųsti. Dabar lėtinis skausmas pripažįstamas kaip atskira liga ir daugiau dėmesio skiriama jai gydyti, todėl atrodytų, kad ir pacientų daugėja. Taip pat daugėja ir skausmo gydymą teikiančių specialistų, kurių anksčiau buvo tik vienetai per visą Lietuvą.
– Koks yra ligų, sukeliančių daugiausiai skausmo, pirmasis trejetukas?
– Dažniausiai kreipiamasi dėl nugaros skausmų. Vieniems diagnozuotos stuburo išvaržos ir skausmas plinta į koją, kitiems būna stuburo sąnariukų ir raiščių patologija. Pastaroji būna sunkiau diagnozuojama, ir dažnas pacientas nukeliauja nemažus diagnostikos ir gydymo kelius ir ilgai kenčia didelius skausmus, nes kaip skausmo priežastis nepakankamai įvertinama, pakitimai tyrimuose nedideli, nors skausmas labai didelis. Taip pat daug žmonių kreipiasi dėl kelių ir pečių sąnarių skausmų, ypač tie, kuriems išlieka skausmas ir po operacijų, arba kuriems negalimas operacinis gydymas.
Nemažą vaidmenį sveikatos bėdų – ir skausmo – atsiradimui vaidina ir nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas – stresas. Skubėjimas, nepailsėjimas prisideda prie įvairių nelaimingų atsitikimų, traumų, kurios daliai nepraeina be pasekmių, lieka lėtinių skausmų.
– Kokius skausmo malšinimo metodus taikote?
– Plačiausiai žinomos blokados. Tik jos neteisingai suprantamos, nes šį žodį dauguma bando suprasti tiesiogiai. Visiems bandau paaiškinti, kad neblokuojami jokie jutimai, taip pat ir skausmo jutimas. Leidžiami į skausmo židinį priešuždegiminiai vaistai, kurie nuima uždegimą, patinimą, dėl to sumažėja arba visai dingsta spaudimas į nervą. Kitas teigiamas poveikis – atsipalaiduoja raumenų spazmas, numalšinamas sąnario uždegimas. Šį gydymą taiko dauguma skausmo klinikų, tik gal yra skirtinga technika ir metodai. Taip pat savo klinikoje taikome beveik visus pasaulyje esančius skausmo gydymo metodus, kurie nereikalauja chirurginio įsikišimo.
– O kuriuos metodus tik „Jankus klinika“ taiko?
– Tiksliai pasakyti, ar koks nors metodas taikomas tik „Jankus klinikoje“, sąžiningai sakau, negalėčiau. Pamenu, kaip viena gydymo įstaiga per televiziją pasiskelbė, kad pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti nervų šaldymo procedūrą, tačiau, tiesą pasakius, aš buvau pradėjęs ją taikyti keleriais metais anksčiau. Tiesiog apie tai mažai kas žinojo.
Taip pat, mano turimomis žiniomis, nežinau skausmo gydymo klinikų Lietuvoje, kurios, kaip aš, taikytų regeneracinius metodus skausmui gydyti, kuomet yra leidžiami vaistai ar kraujo komponentai, stimuliuojantys pažeistų audinių (sąnarių, raiščių, raumenų, nervų ir kitų) gijimą. Jiems sugijus, mažėja arba praeina skausmas. Taip pat neteko girdėti, kad dar kas nors Lietuvoje gydytų potrauminio streso sindromą, sunkios formos nemigą, kai vaistai ir kiti metodai nebepadeda. Turiu gydymo metodų juostinės pūslelinės keliamam lėtiniam skausmui, kuriai dažniausiai jokie gydymo metodai neveikia. Taikau trišakio nervo neuralgijos intervencinį gydymą, kuris gana efektyvus.
– Žinau, kad daug stažuojatės ir mokotės. Kokie yra inovatyvūs sprendimai skausmui įveikti? Ar jie jau yra pasiekę Lietuvą ir jūsų kliniką?
– Jau savo klinikoje esu įdiegęs daug inovatyvių skausmo gydymo sprendimų, tokių kaip regeneracinė medicina, periferinių nervų krioneurolizė ir kitų labai sudėtingų skausmo gydymo metodų, kurių Lietuvoje dar nėra ar tik pradedama apie juos kalbėti.
– Neabejoju, kad galite knygą parašyti apie pacientus, kuriems padėjote. Bet, prašau, prisiminkite kelis paskutinius tokius pavyzdžius….
– Išties, turiu labai daug įdomių atvejų. Viena iš pacienčių kelerius metus skundėsi ausies landos skausmu, buvo atlikta daugybė tyrimų, ir daugybė specialistų jokios patologijos nerado. Taikiau injekciją echoskopo kontrolėje palei kaklo nervus, praplečiant skysčiu nervų praėjimo kelius tarp raumenų ir to pakako, kad iš karto dingtų daug metų varginęs skausmas.
Kita pacientė su stuburo patologija daug metų kentėjo nuo plėšiančio skausmo iš nugaros per koją, pacientė turėjo ženklią kaulų osteoporozę. Buvo taikytas neurochirurginis gydymas, bet pagerėjimo nebuvo. Pakartotinę operaciją neurochirurgai, pas kuriuos ji lankėsi, atsisakė daryti dėl per didelės rizikos ir abejotinos operacijos naudos. Daryta nemažai blokadų, bet padėdavo iki mėnesio ar dviejų, toliau – vėl nepakeliamas skausmas. Atvyko į „Jankus kliniką“ vežimėliu, nes nebevaikščiojo, blokadą kartoti atsisakiau, nors pacientė maldavo, kad bent mėnesį galėtų pailsėti nuo skausmo. Pasiūliau regeneracinį – gijimą skatinantį – gydymą. Suleidau trombocitus į stuburą. Mano nuostabai, po mėnesio atvyko tęsti gydymą, bet jau su vaikštyne, antrą kartą jau su lazdele, trečią kartą – jau be pagalbinių priemonių. Vėl šypsena veide, vėl viltis pilnavertiškai gyventi.
Trečia pacientė, kurią įsidėmėjau, nuo paauglystės kentėjo nuo rankos piršto galo nepakeliamo skausmo. Tirta, konsultuota daug specialistų, patologijos nerasta. Apžiūrėjau pirštą su labai mažu ultragarsiniu davikliu, kokio nebūna kitose klinikose, nes tokių mažų nelabai kas naudoja. Pamačiau nedidelį darinį po nagu. Rekomendavau, kad traumatologas atkreiptų į tai dėmesį. Vienas pasakė, kad nieko čia nėra, kitas sutiko išoperuoti. Atkėlus nagą, rado augliuką, kuris matyt spaudė nervo šakelę. Jį pašalino ir skausmas dingo.
Esu ultragarsu nustatęs ir pradinės stadijos vėžį, kuris buvo skausmo priežastis, tik buvo tokioje vietoje, kur tiriant kitais tyrimais nesimatė, o gal buvo tirta ne tose vietose, kur reikėjo. Auglio pastebėjimas ankstyvoje stadijoje, galima sakyti, išgelbėjo pacientės gyvybę. Deja, buvo pacientų, kuriems nustačiau ir pažengusį vėžį, kurie dėl netipinių simptomų nebuvo pakankamai ištirti ir apie tokia diagnozę nepagalvota. Deja, ultragarsu radau išplitusį vėžį ir gydymas jau buvo pavėluotas.
– „Jankus klinika“ siūlo ir intervencinę dermatologiją. Kokia tai paslauga?
– Mūsų klinikos dermatologė Eglė Jankuvienė taip pat pasinėrusi į regeneracinę mediciną. Aš taikau tai skausmui, o žmona kaip prevenciją senėjimui. Tai yra odos kokybės ir jaunumo atstatymas, plaukų slinkimo gydymas, raukšlių mažinimas, odos darinių šalinimas. Labai platus gydymo spektras.