Žmogus, sėdėdamas net labai triukšmingoje aplinkoje, kur groja muzika, garsiai kalba žmonės, loja šunys, gali pats dalyvauti pokalbyje su priešais sėdinčiu asmeniu. Smegenys filtruoja informaciją, nepriima mums nereikšmingos informacijos ir fokusuojasi į svarbų mums pokalbį. Nuo sensorinių sistemų analizavimo ir integracijos procesų priklauso žmogaus savireguliacija, suvokimas, mąstymas, kalba, mokymasis, elgesys, netgi laimė.
Deja, nemaža dalis žmonių turi sensorinės integracijos sutrikimų, kurių spektras svyruoja nuo lengvų iki sunkių. Vienam žmogui stimulų ir aplinkos informacijos reikia daugiau, jis jos tiesiog siekia ir ieško, o kitas gaunamą informaciją priima ribotai, stengiasi nuo jos atsiriboti. Sensorinės integracijos sutrikimai būdingi sutrikusios raidos vaikams ir suaugusiems, tačiau pasitaiko ir normaliai besivystantiems asmenims. Vaikams, turintiems šių sutrikimų, sudėtinga surasti daiktų panašumus ir skirtumus paveikslėliuose, parašytuose žodžiuose, veiduose, sunku diferencijuoti veido išraiškas, suvokti gestų prasmę. Labai dažnai šie sutrikimai nustatomi vaikams, turintiems autizmo spektro, intelekto, judesio, mokymosi, hiperaktyvumo ir kt. sutrikimus, sergantiems psichikos ligomis.
Didžiausioje Baltijos šalyse vaikų medicininės reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ baigta įrengti SENSORINĖ ERDVĖ
Sensorinės integracijos terapija yra labai svarbi vaikams, turintiems raidos ir elgesio sutrikimų. Ši erdvė turi kompleksinį terapinį poveikį, nes joje vyksta ne tik įvairių pojūčių stimuliacija, leidžianti nusiraminti, atsipalaiduoti, susitvarkyti su iššūkiais, jaustis laimingesniam, taip pat ši erdvė skatina tyrinėti, motyvuoti, atitrūkti nuo įprastos aplinkos. Tokioje erdvėje vaikas mokomas reguliuoti savo būseną, koncentruoti dėmesį, kontroliuoti emocijas ir elgesį. Atlikti tyrimai rodo, kad sensorinė aplinka stimuliuoja pojūčius, mažina agresiją, nerimą, blaškymąsi, yra alternatyva vaistams ir izoliacijai, sustiprina laimės jausmą.
Birželio mėnesį sanatorijoje pradėta teikti nauja procedūra – GRUPINĖ ERGOTERAPIJA: pacientai, turintys raidos sutrikimų, neurologinių susirgimų, suskirstomi į grupes, maksimaliai terapijoje dalyvauja 5 vaikai vienu metu. Grupinės ergoterapijos užsiėmimus veda patyrę sanatorijos specialistai – ergoterapeutai. Ateityje ši sensorinė-dinaminė erdvė bus skirta ir med. psichologų, klinikinių logopedų, kompleksinės reabilitacijos specialistų darbui su mažaisiais pacientais, atvykstančiais gydytis iš visos šalies regionų. Sensorinėje erdvėje vaikai galės tobulinti savo fizinius, socialinius, emocinius, kalbos ir pažinimo įgūdžius, naudodami pagrindinius pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, judėjimą.
Sensorinės erdvės įrenginiai pritaikyti įvairaus amžiaus vaikams, o patalpa suskirstyta į dvi zonas: pasyviąją bei aktyviąją. Sensorinės erdvės pasyvioje zonoje naudojami inovatyvūs elementai leidžia sanatorijos mažiesiems pacientams suteikti daug ir įvairių pojūčių, juos kombinuoti, reguliuoti jų intensyvumą. Aktyvi zona suteikia ne tik malonumą, bet kartu gerina vaikų judesių koordinaciją, tikslumą, greitį. Šioje erdvėje yra įvairių įrenginių: šviesos pluoštai, tamsos namelis, tunelis, kamuoliukų baseinas, šviesos kubas bei stalas, šviečiantys pluoštai ir užuolaidos, veidrodžiai, įvairių paviršių ir tekstūrų objektai. Patalpoje gausu sensorinių ir tamsoje šviečiančių priemonių, kurias pacientai gali laisvai tyrinėti. Skamba atpalaiduojantys muzikos garsai, kas erdvę pripildo ramybės ir padeda atsipalaiduoti.
Sensorinė aplinka!
Jei tu man pasakysi – aš pamiršiu.
Jei tu man parodysi – galbūt aš atsiminsiu.
Jei tu mane įtrauksi į veiklas – aš suprasiu…
(Albert Jansens)
Terapinės veiklos sanatorijos sensorinėje erdvėje apima vestibulinės, proprioceptinės, klausos, taktilinės sistemos stimuliavimą, kuris normalizuoja vaiko pojūčius. Pojūčių moduliacija pasiekiama per žaidimą, naudojant taktilinį (gilus spaudimas, pasunkintos antklodės, svareliai, odos braukimas šepečiais, glostymu, atliekant masažą), vestibulinį, proprioceptinį (naudojant balansines lentas, sūpynes, tramplynus, kamuolius ir kt.), klausos (lėta-greita muzika, ritmas), regos (spalvos, šviesos, šviesos burbulų vamzdžių naudojimas ir kt.) stimuliavimą.
Taikant kompleksines edukacines priemones galima pasiekti ilgalaikius rezultatus: šviečiantis pluoštas bei projektorius, skirti šviesos terapijai, užtikrina vaizdinę ir lytėjimo stimuliaciją, pakabinamas hamakas suteikia vestibuliarinę stimuliaciją, skirtas atsipalaidavimui, atsiribojimui nuo aplinkos, nusiraminimui. Šviečiantis stalas, kubai, minkštas vandens kampas ir pasunkintas pledas leidžia vaikams nurimti, sutelkti dėmesį. Tai tiesiogiai padeda vaikams, patiriantiems nerimą, hiperaktyviems, turintiems dėmesio ar miego sutrikimų, – sumažinti nerimą ir sukurti bendrą ramybės jausmą.
Naujausias sanatorijoje vystomas projektas – sensorinis sodas
„Palangos gintaro“ naujausia vystoma iniciatyva – kuriamas sensorinis sodas priešais centrinį sanatorijos pastatą, tai siekis pagerinti medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui atvykstančių vaikų aplinką bei sukurti erdvę, kuri labai prisideda prie mūsų šalies jaunųjų pacientų kelionės geresnės savijautos ir stipresnės sveikatos link.
Kiek leidžia įstaigos finansiniai resursai, laisvas lėšas jau skyrėme kai kuriems elementams šioje erdvėje įrengti, tai – refleksoterapinis Kneipo takas, labirintas, edukaciniai gėlynai, skirti mažųjų pacientų skonio ir kvapo pažinimo įgūdžiams lavinti. Siekdami įgyvendinti šį svarbų projektą, ieškome partnerių, kurie finansine parama galėtų prisidėti prie esminių sensorinio sodo elementų įsigijimo, užtikrinančių šios iniciatyvos sėkmę ir tvarumą. „Lietuvos pajūriui“ sakė Saulius Deveikis, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius.