Lietuves į tolimas saulėtas šalis neretai atvilioja meilė, o teisininkę Jūratę Patriciją Liaudanskaitę, kuriai gyvenime teko ir didelei parduotuvei „,Maxima“ Klaipėdoje vadovauti, į daugelio lietuvių pamėgtą Turkiją, Antaliją, atvedė… gražios šypsenos paieškos. Jos klaipėdietei užtruko net 8 metus. Jau suspindėjus ja, likimas jaunatviškai ir energija trykštančiai 49 metų lietuvei dosniai atseikėjo to, ko ji niekada nesitikėjo: Perla Dental Centre klinika, jai atlikusi dantų implantaciją, pasiūlė dirbti ryšių su lietuviais pacientais vadove. „Man tai – svajonių darbas. Visiems padedu – aš tokia. Gražūs dantys – ir puiki nuotaika, ir didesnė savivertė, ir naujos galimybės gyvenime. O gerų ir blogų klinikų yra ir Lietuvoje, ir Turkijoje. Žinau, kad dantis susitvarkiau, o dabar dirbu vienoje geriausių Antalijos klinikų“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“ sakė Patricija.
– Jūsų gyvenimo istorija – ryški. Daug metų dirbote viename didžiausių šalies prekybos centrų „Maxima“, o po to išvažiavote į Airiją… rinkti pievagrybių. Nieko sau!
– Tikra tiesa! Baigiau teisę, tačiau teisės srity niekas neskubėjo man darbo siūlyti. 2000-aisiais įsidarbinau vienos Klaipėdos „Maxima“ kasininke, po pusės metų jau tapau pamainos viršininko pavaduotoja, po metų – pamainos viršininke, o po 8 metų buvau paskirta „Maximos“ Liepojos gatvėje Klaipėdoje direktore. Iš viso šiame prekybos tinkle praleidau 15 metų. Tai buvo labai įdomi patirtis, tačiau neslėpsiu – stresas buvo mano nuolatinis palydovas. Visas mano gyvenimas buvo skirtas darbui, net savaitgaliais.
Viską pakeičiau gan staiga ir radikaliai – 2015-iaisiais, prieš pat Kalėdas, išvažiavau pasižvalgyti į nedidelį miestuką pietų Airijoje, netoli Dublino. Planavau „persikrovus“ mintis po Naujųjų grįžti. Tačiau likau – Airijoje praleidau 7 metus, visus juos rinkau pievagrybius (juokiasi) vienoje grybų fermoje.
Darbas – nelengvas, pasilenkus arba pasilypėjus ant specialių stelažų dideliuose tvankiuose šiltnamiuose – pievagrybius augino keliomis eilėmis ant stelažų, tvanku, dar toks ryškus apšvietimas, bet aš kaifavau (šypsosi), dirbau pagal laisvą grafiką. Gyvenau kaimuke su apie 30 namų. Šalia buvo miškas, bet jame jokie grybai neaugo. Daug airių pievagrybius naudoja gamindami beveik kiekvieną valgį.
– Karjerą grybų fermoje padarėte?
– Buvau tikrai atsakinga darbuotoja ir jeigu būčiau norėjusi siekti karjeros, manau, tą būčiau padariusi, bet nenorėjau įsipareigojimų ir būti „pririšta“. Tik tie, kurie daug metų dirba vadovais, mane, matyt, supras. Neslėpsiu: kai kurie lietuviai, sužinoję apie mano darbinę praeitį, pakeldavo antakius: „Kaip tu, tiek metų buvusi vadove tokioje didelėje kompanijoje „Maxima“, dabar gali lankstytis grybų fermoje?“ O aš jiems atsakydavau juokdamasi: „Bet jūs niekada nebuvote 15 metų vadovu dideliame prekybos centre!“ Man tiesiog reikėjo atokvėpio nuo tokio įtempto vadovės darbo! Fermoje dirbo daug lietuvių, o paskutiniais metais į ją ėmė važiuoti ir ukrainiečiai, bulgarai ir tailandiečiai.
– Airija jums patiko?
– Atvirai pasakysiu: nelabai. Vien dėl oro – apsiniaukę ar lyja. Man reikia saulės, jūros tolių. Jau prieš kelerius metus pradėjau dažniau į Antaliją skraidyti – ne tik atostogų, bet ir pažvilgčiodama į odontologijos klinikas – mano burnoje buvo daug netvarkos. Visiems laikams Airiją ir pievagrybius palikau 2022-ųjų spalį.
– Atgal į Lietuvą?
– Į Antaliją. Ieškodama, kur gydyti ir implantuoti dantis, internete išnaršiau ne vieną šalį ir tam skyriau – nepatikėsite! – ne vienerius ar dvejus metus, o net aštuonerius (šypteli). Kaip ir dauguma, norėjau puikios kokybės paslaugų už priimtiną kainą. Kaip ir nemažai kitų lietuvių, odontologijos kainų čia, Lietuvoje, nelabai galėjau „įkąsti“, tačiau ryžtis dantų tvarkymui užsieny, ypač Turkijoje, pristigdavau drąsos.
Aišku, gąsdino ir stereotipas, kad Turkijoje kokius nors ryklio dantis, o ne kokybiškus implantus sudės (juokiasi). Bet tai – mitas, nes gerų ir blogų klinikų yra visur. Lietuvoje ir Turkijoje – taip pat.
Vis tik, pasirinkusi Turkiją, savo dantų panoramines nuotraukas siunčiau į ne mažiau kaip 15 klinikų joje – ir Antalijoje, Marmary, Izmire, Stambule. Buvo toks katės pirkimas maiše – nieko apie jas nežinojau, neturėjau rekomendacijų. Paieškoms net pertrauką padariau, kol prieš dvejus metus, atostogaudama Kemere, viename viešbuty, atsitiktinai kalbėdama su ten dirbančiu pardavėju, iš jo išgirdau: „Mano draugas, su kuriuo kartu mokėmės, Antalijoje dirba ortodontu klinikoje Perla. Ji tikrai patikima ir šiuolaikiška. Ją jums tikrai rekomenduočiau.“
Nors turėjau netrukus išskristi, smalsumas nugalėjo – nuvažiavau į ją. Įspūdį ji man paliko labai gerą, modernų – nuo eksterjero ir interjero iki įrangos. Klinika – per keturis aukštus, joje dirba būrys vertėjų – iš anglų, vokiečių, rusų, persų, arabų ir taip pat lietuvių kalbų. Žinoma, didelė gydytojų komanda, savo srities specialistų.
– Kam iš tokio būrio jūs patikėjote savo burną?
– Mane priėmė pats klinikos įkūrėjas dr. Onur Ademhan, kuris yra taip pat ir klinikos burnos bei
žandikaulių chirurgas. Pasikalbėjau su juo, man padarė burnos panoramines nuotraukas ir pasilikau (šypsosi). Buvau naivi, norėjau visko greitai, po operacijos jau planavau kitą dieną sėsti į lėktuvą ir skristi namo, bet, mano didelei nuostabai, turėjau pakeisti skrydžio bilietą, apsistoti jų siūlomame viešbutyje ir likti kelioms dienoms klinikos gydytojų priežiūroje, kitu atveju dr. Onur kategoriškai atsisakė man daryti operaciją, nesvarbu, kokius pinigus mokėsiu už savo gydymą. Tai mane labai nustebino gerąja prasme, supratau, kad jiems tikrai yra svarbus pacientas, jo sveikata ir, žinoma, klinikos reputacija.
Mane apgyvendino klinikos viešbutyje, buvo padaryta operacija, t. y. viso apatinio žandikaulio implantavimas, ir po keletos dienų išvykau atgal į Airiją laukti kito vizito į kliniką, kad būtų baigtas gydymas po sugijusių implantų. Su nekantrumu laukiau tos tobulos šypsenos, apie kurią taip ilgai svajojau. Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams, vėl grįžau į kliniką, buvau pasitikta oro uoste, nemokamai apgyvendinta viešbutyje ir jau po savaitės džiaugiausi tobula ir išsvajota šypsena. Su ja pranyko ir nerimo debesėliai. Puikiai žinau iš savo asmeninio ir savo pažįstamų pavyzdžių, kad kai burnoje – daug netvarkos, jos nemažai ir galvoje – lydi slogi nuotaika ar net depresija. Ką jau kalbėti apie tinkamą maisto sukramtymą ar estetiką.
Man svajonių šypsena kainavo apie 10 tūkstančių Amerikos dolerių, bet Lietuvoje būčiau mokėjusi beveik triskart daugiau. Sutikite, kad tai – tiesiog labai labai dideli pinigai.
Pasidovanojusi svajonių šypseną, ėmiau daug – aišku, niekieno neprašoma – apie Perla Dental Centre įvairiose socialinių medijų grupėse, ypač tose, skirtose lietuviams, rašyti pozityvius atsiliepimus, dalindamasi savo asmenine patirtimi joje, atsakinėjau į klausimus apie kliniką ir savo gydymą. Man tiesiog buvo smagu, kad, patikėję mano gydymosi istorija, lietuvių joje gerokai padaugėjo, o atvykę jie pasakydavo: „Man jus Patricija, jūsų buvusi pacientė, rekomendavo.“ Netrukus klinikos savininkas dr. Onur man pasiūlė dirbti pas jį – būti atsakingai už ryšius su lietuviais pacientais. Tiesiog buvau apstulbusi.
– Jūsų akys švyti, kai šnekate apie Turkiją. Kuo ji jums taip prie širdies?
– Turkijoje kiekvienais metais atostogauju nuo 2006-ųjų… Mane žavi ir Turkijos oras, ir jos didinga istorija, ir jos žmonės, jų mentalitetas, ir, žinoma, kainų ir kokybės santykis. Esu skersai ir išilgai išvažinėjusi Antaliją ir manęs neapleidžia jausmas, kad aš visą gyvenimą joje praleidau – laiminga!
– Koks yra turkiškas mentalitetas?
– Jis – įvairus, priklauso nuo regiono. Provincijose turkai – labai draugiški, svetingi, pagarbūs, didelių šeimų žmonės. Aišku, niekur neskuba ir dėl nieko nestresuoja (šypsosi). Jie labai gerbia užsieniečius. Žinoma, kurortuose mentalitetas – kitoks. Kai tave vos ne už skverno tempia į parduotuvę ar restoraną, matyt, kai kam ir nemalonu ar įkyru. Manęs tai neerzina. Absoliučiai!
– Esate žavi moteris. Ar lengva atsispirti karštų turkų vyrų dėmesiui?
– (Juokiasi). Jie tikrai nesivaržo! Reikšti savo jausmus laisvai, nevaržomai – tai dalis jų mentaliteto. Turkų moterys – labiau konservatyvios, tačiau, pavyzdžiui, Stambule, Antalijoje daug Turkijos moterų niekuo nesiskiria nuo europiečių, kartais net negali suprasti, jog tai ne europietės moterys.
– Iš kokių šalių pacientų daugiausia jūsų klinikoje?
– Didžioji dalis – užsieniečiai ir lietuviai iš viso pasaulio – JAV, Kanada, Izraelis, Jungtinė Karalystė. Perla Dental Centre yra pirmiausia orientuota į užsieniečius, žinoma, klinikoje gydosi ir vietiniai Turkijos pacientai. Pirmoje vietoje – anglai ar Jungtinėje Karalystėje gyvenantys asmenys, taip pat ir daug lietuvių tenai gyvenančių. Pastarųjų paskutiniu metu – itin daug. Bet sulaukiame ir nemažai skandinavų, prancūzų, vokiečių. Aš esu vienintelė lietuvė klinikoje – pasitinku ir išlydžiu visus lietuvius, jiems vertėjauju, padedu visais klausimais.
– Kodėl verta rinktis jūsų kliniką?
– Mūsų klinika savo pacientus nemokamai apgyvendina, nemokamai teikia transporto į kliniką ir iš jos paslaugą, pasitinkame oro uoste. Kitaip nei Lietuvoje, kur odontologijos klinikos prašo mokėti už tarpines paslaugas, laikinus dantis, darbą – Perla Dental Centre kiekvienam savo klientui pasako vieną, galutinę kainą. Tai – labai patogu ir nereikia kvaršinti galvos, ir apmokėjimas už gydymą yra dalimis, atvykus į kliniką pacientas sumoka 60-70 procentų gydymo sumos, o likusią dalį moka atvykęs į kliniką baigiamajam gydymui – jeigu pacientui taikomas implantavimas, tokiu atveju pacientas pas mus į kliniką turi atvykti du kartus. Jeigu gydantis atsiranda būtinybė papildomoms odontologinėms paslaugoms, už jas pacientui reikia susimokėti tik už papildomas medžiagas.
Klinikoje esančioje laboratorijoje, kurioje dirba 12 dantų technikų ir dantų dizainerių, dantys yra pagaminami per 4-5 dienas. Jei reikia implantų, gydymo procesas tęsiasi kelis mėnesius, po gijimo laikotarpio pacientas atvyksta jau baigiamajam protezavimui ir išleidžiamas namo su nauja tobula šypsena.
Pacientams, kurie itin bijo operacijos, implantavimo, dantų šalinimo ar turi panišką baimę dantų gydymui, mes siūlome sedaciją – pacientas operacijos metu miega, o kitą dieną tiesiog nieko neprisimena. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti dantų spalvą ir formą. Kai kurie net atsiveža jiems įsiminusių šypsenų žurnaluose ar internete nuotraukų, yra atvejų, kai pacientai paprašo tokios šypsenos kaip mano (juokiasi): „Aš noriu tokios!“.
Mūsų klinika suteikia garantiją bet kokiam gydymui – protezavimui ar implantams. Garantiniu laikotarpiu iškilusią problemą mes gydome nemokamai.
Mūsų klinikos laboratorijoje ir klinikoje – tik pažangiausia įranga, kurios kitos klinikos neretai net neturi. Prisimenu sovietmečiu, kai reikėjo eiti pas stomatologą mokykloje, jau už stomatologinio kabineto durų alpdavau, o dabar galiu matyti, kaip vyksta operacija ir man tai niekaip neturi įtakos. Iš viso klinikoje Perla Dental Centre dirba apie 80 darbuotojų ir mūsų kolektyvas vis pasipildo naujais specialistais.
Perla Dental Centre turi savo centrinę kliniką ir filialą – abu Antalijoje. Filiale dirba ortodontai ir vaikų gydytojai. Mūsų planuose – filialo atidarymas Anglijoje, galbūt ateityje ir Lietuvoje. Taip pacientai sutaupytų laiko, galėsime konsultuoti vietoje, sudaryti pirminį gydymo planą ne nuotoliniu būdu, o vietoje, iki atvykimo pas mus į kliniką Antalijoje, taip pat esant kažkokioms problemoms po gydymo galėtume pacientą pasikviesti į mūsų klinikos filialą apžiūrai.
– Kaip registruotis vizitui jūsų klinikoje?
– Visus kviečiu susisiekti su manimi – telefonu (Whatsup +90 530 357 01 70, +370 659 14805, elektroniniu paštu – patricia@perladentalcentre.com ar per klinikos „Facebook“ puslapį – perladentalcentre arba www.perladentalcentre.com Aš pacientus pasitinku klinikoje. Nesant komplikacijų, implantavimo ar sudėtingų atvejų, galima viską atlikti per savaitę ir jau džiaugtis nauja šypsena. Jeigu reikalingas implantavimas, gydymas-protezavimas yra baigiamas antrojo vizito metu po 3-6 mėnesių, priklauso nuo to, kokia buvo atlikta operacija, ar buvo reikalingas kaulo priauginimas, ar sinuso membranos pakėlimas. Pirmas paciento susitikimas klinikoje įvyksta su dr. Onur, kuris įvertina paciento dantų būklę, sudaro galutinį gydymo planą, yra aptariamos visos detalės ir tik tada pradedamas gydymas, implantavimas, protezavimas ir t. t.
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų klinikos pacientai jau pažįsta ir mane, ir mūsų klinikos komandą – mes visada esame atviri savo pacientams ir jų problemoms. Klinikos Perla Dental Centre komanda dirba tam, kad žmonės taptų laimingi, jiems sugrąžinus šypsenas ir pasitikėjimą.
Visais klausimais dirbu ne tik darbo valandomis – esu pasiekiama visada. Neretai man tenka ne tik konsultuoti, bet ir būti psichologe bei drauge, nes pacientams, turintiems problemų su dantimis, kartais reikia tiesiog palaikymo, padrąsinimo.
– Kokia auksinė taisyklė, renkantis odontologijos kliniką Turkijoje?
– Jokiu būdu – ne kaina ir nevažiuoti bet kur. Tikrai noriu perspėti, kad galite skaudžiai nudegti, pasirinkdami odontologijos kliniką su mažomis kainomis. Nenuostabu, kad, pasidavę joms, po operacijos ir gydymo, vietoje svajonių šypsenos, galite tikrai likti nepatenkinti ir nusivylę rezultatu. Tokie pacientai įtūžį ant visos Turkijos ir jos odontologijos klinikų išlieja grįžę socialiniuose tinkluose ir viešose medijose, taip pat ir socialinių tinklų grupėse.
Tiesiog būtina įdėmiau pasidomėti, paskaityti pacientų komentarus, rekomendacijas, išklausyti pažįstamų ar jau apsilankiusių mūsų klinikoje pacientų nuomones. Mano patyrimu, nemažai klinikų Turkijoje įsriegia turkiškus implantus, Perla Dental Centre dirba su viso pasaulio žinomiausiomis implantų kompanijomis, naudojame aukščiausios kokybės „MegaGen“, „Straumann“, „Nobel“, „Osstem“, „Bego“, „Medentica“, „Neodent“ implantus, pacientui pageidaujant, užsakome jo pasirinktus implantus.
Tik mūsų klinikoje jie – triskart pigesni, nes Turkijos rinka – didelė, tiekėjas taiko dideles nuolaidas. Žinoma, mūsų klinikoje yra naudojami ir turkiški implantai, tačiau jų paprastai pageidauja vietiniai pacientai, ne europiečiai.
Klinikos savininkas ir burnos žandikaulių chirurgas dr. Onur Ademhan ir kiti mūsų klinikos chirurgai, protezuotojai nuolat dalyvauja minėtų implantų kompanijų seminaruose, konferencijose ir kongresuose, semiasi patirties, domisi pačiomis naujausiomis technologijomis ir naudoja visas naujoves mūsų klinikoje.
Dr. Onur – atskira istorija. Jam tik 39 metai, bet jis jau 17 metų dirba odontologu-implantologu, o 12 metų atlieka burnos ir žandikaulių operacijas. Beje, vaikystėje jis svajojo tapti pilotu.
– Ar lengva dirbti su turkais?
– Taip. Nes jie – labai europietiški, inteligentiški, didžioji dauguma puikiai kalba angliškai, rusiškai. O kaip žmonės – draugiški, geranoriški ir malonūs.
– Matyt, ne vienas lietuvis vienu šūviu nušauna du zuikius – gydosi ir/ar protezuojasi dantis ir atostogauja Turkijoje?
– Iš tiesų, taip. Tai – patogu. Nenuostabu, kad daug pacientų derina dantų gydymą ir protezavimą su atostogomis. Pavasarį ar vasarą, taip pat ir rudenį, tokių pacientų – arti 70 procentų.
– Koks jums yra didžiausias jūsų klientų komplimentas?
– Kai pacientas, išvydęs savo naują šypseną, pradeda iš laimės verkti, gali plačiai šypsotis ir kad mes galime tai padaryti, grąžinti pacientams pasitikėjimą savimi ir padaryti juos laimingus. Pacientų atsiliepimai apie mūsų kliniką, puikios rekomendacijos ir pasitikėjimas mūsų klinika ir mūsų komanda mums suteikia daug energijos eiti tik toliau ir tobulėti kartu su visomis naujausiomis technologijomis.
– Žinau, kad rengiatės LITEXPO parodai rudenį.
– Taip, Perla Dental Centre spalio 27-28 dienomis dalyvaus LITEXPO parodoje „Būk sveikas“, kurioje pristatysime savo kliniką parodos dalyviams. Kviečiu visus susidomėjusius atvykti į parodą ir pabendrauti gyvai su dr. Onur Ademhan.
– Ar jau pramokote turkiškai?
– (Šypsosi). Trupučiuką jau suprantu, bet planuoju pradėti mokytis, nes gyvenant Turkijoje tai tikrai man labai svarbu.
– Esate tvirtai įsitikinusi, kad Turkija – jūsų galutinė stotelė?
– Neabejoju, kad taip. Esu buvusi ir Italijoje, Izraelyje, Ispanijoje – daug kur kitur, bet mano širdis – Turkijoje (juokiasi). Kai tik išlipu joje iš lėktuvo, akis nukreipiu į dangų – padėkoju, kad čia esu. Beje, aš tik prieš 10 metų pasikrikštijau – mano geležinkeliečiai tėveliai nebuvo tikintys, tai teko tuo pasirūpinti pačiai ir tai padariau pranciškonų vienuolyne Pakutuvėnuose, vėliau su jais keliavome į piligriminę kelionę po Izraelį.
– O pajūrio pasiilgstate?
– Nors esu gimusi Rokiškyje, dar net į pirmą klasę nėjau, kai persikėlėme su tėveliais ir šeima gyventi į Plungės rajoną, tačiau žymi mano gyvenimo dalis – nuo 2000-ųjų – praleista Klaipėdoje, todėl, žinoma, kartais ilgesys aplanko. Ypač mūsų pajūriui, Baltijai, kuri tokia savita, visai nepanaši į žydrą Viduržemio ar Juodąją jūrą. Pasiilgstu mūsų lietuvių kalbos. Grįžusi stengiuosi nuvažiuoti į Neringą ar Palangą – jose toks ypatingas „draivas“. Svetur pasiilgstu mūsų lietuviškų katalikiškų bažnyčių, todėl grįžusi būtinai apsilankau Palangos bažnyčioje, taip pat ir Pakutuvėnų pranciškonų vienuolyne, čia visada randu ramybę ir jaučiuosi kaip namuose, susitikimai su vienuoliais – visada tokie ypatingi ir pakylėjantys… Kai sieloje – ramybė, galiu šypsotis ir padėti žmonėms turėti naują ir išsvajotą šypseną, tai ir visas gyvenimas – kitoks. Nebijau pasakyti: „Esu laiminga.“
Radvilės Kucevičiūtės nuotr.