Nuo vasaros pradžios Klaipėdos jūrų uosto kapitono pareigas eina Vladas Motiejūnas. Beveik 30 metų plaukiojęs po jūras ir vandenynus visame pasaulyje, jis dabar – kapitonas sausumoje. „Išties, labai dideli pokyčiai įvyko mano gyvenime šiais metais. Naujojo darbo pradžia iš tiesų buvo nelengva. Turėjau ne tik pakeisti gyvenamąją vietą (miestą), bet ir įsigilinti į naujojo darbo specifiką. Šios pareigos man tapo savotišku iššūkiu, bet kiekvienas naujas iššūkis – kažko naujo pradžia“, – sako iš Ukmergės į Klaipėdą šiemet gyventi persikėlęs 49 metų V. Motiejūnas. Jis atsakė į „Lietuvos pajūrio“ klausimus.
– Nors turite beveik 27 metų plaukiojimo stažą, ar naujosios pareigos jums atseikėjo ir netikėtumų? Ar patyrėte naujų „atradimų“? Kokių?
– Išties, man naujosios pareigos atseikėjo daug netikėtumų. Turėjau įsilieti į uosto valdymą, plėtrą ir reprezentavimą. Nors uosto kapitono pareigos reikalauja būti pasiekiamu savaitgaliais ir švenčių dienomis, naujas „atradimas“ tas, kad savaitė turi septynias dienas ir kad šeštadienį bei sekmadienį ne visada reikia eiti į darbą. Dirbant laive to nėra, o ir dienos yra iš principo vienodos.
– Oro uosto skrydžiai valdomi iš skrydžių valdymo bokšto. O kur ir kokia jūsų darbo vieta?
– Mano darbo vieta yra Uosto direkcijos pastate.
– Ar, laivų judėjimo reguliavimo prasme, Klaipėdos jūrų uostas yra sudėtingas ar lengvas? Kokia yra Klaipėdos uosto specifika?
– Klaipėdos jūrų uoste eismas yra gana sudėtingas. Sudėtingumą sudaro ne tik intensyvus laivų judėjimas, bet ir ne visada palankios oro sąlygos, laivų dydžiai, tipai, paties uosto laivybos kanalo sudėtingumas navigacine prasme bei vyraujančios srovės.
Labai svarbu yra aptarnauti atplaukiančius laivus be trukdžių, maksimaliai greitai ir saugiai, o tai padaryti leidžia tik labai gerai koordinuoti veiksmai tarp Uosto kapitono tarnybų ir jose dirbančių profesionalių darbuotojų.
– Kiek jūsų žodis yra lemiamas, ar reikia uždaryti uostą, ar ne, kai Klaipėdą talžo stipri vėtra ar uraganas?
– Tokios sąvokos kaip „uždarytas Klaipėdos uostas“ nėra. Siaučiant vėtrai, uraganui, Klaipėdos uostas nėra uždaromas, jame yra ribojama laivyba, t. y. priklausomai nuo laivo tipo ir dydžio, atsižvelgiant į saugumą, yra ribojami laivų išplaukimai ir įplaukimai. Išimtiniais atvejais galutiniam leidimui įplaukti ar išplaukti reikalingas uosto kapitono sprendimas.
– Ar apsidrausdamas nuo netikėtumų savo darbe esate labiau konservatyvus?
– Mano darbe netikėtumai yra kasdienybė, todėl tik lankstus, pasvertas, įvertintas sprendimas gali būti priimtas.
– Kiek žmonių dirba Uosto kapitono tarnyboje? Ar pats savo komandą susirinkote? Ar atsisakėte kai kurių žmonių?
– Uosto tarnyboje yra 130 darbuotojų. Mano komanda suformuota iš ten jau dirbusių darbuotojų. Kadangi artimoje ateityje yra numatomi tam tikri pokyčiai, darbo organizavimo pakeitimai, atsižvelgus į kai kurių funkcijų reikalingumą, gali būti atsisakoma kai kurių pareigybių.
– Kaip inovacijos ir skaitmenizacija jūsų tarnybos darbą paveikė pastaraisiais metais? Gal jūsų uoste netrukus net nereikės – laivų eismą tvarkys robotukas?
– Inovacijos ir skaitmenizacija yra naudojamos mūsų veikloje, pradedant laivų dokumentacijos pateikimu, navigacine valdymo sistema, nuotoline laivų įvedimo sistema. Robotukas kol kas žmonių atliekamų funkcijų nepakeičia.
– Kiek kartų naujosiose pareigose neleidote iš uosto išplaukti laivams? Dėl kurių dažniausiai priežasčių?
– Kol kas tai buvo vienintelis atvejis, kuomet dėl nesumokėtų rinkliavų uostui teko sustabdyti laivo išplaukimą.
– Kokios šalies laivai su kokia registracija paprastai yra itin tvarkingi, o jų komandos – itin atsakingos? O kurių – nelabai?
– Į ši klausimą negalėčiau atsakyti, nes tai nepriklauso nei nuo šalies, nei nuo registracijos.
– Jūrų uosto kapitono nuostatose rašoma, kad jūsų darbas – tikrinti ir laivų grimzlę? Kaip tai daroma? Ar naudojatės ir narų paslaugomis?
– Laivų grimzlė yra nustatoma laivo grimzlių žymų pagalba, kurios yra laivo priekyje, gale ir viduryje. Narų paslaugos uoste yra gana dažnos ir būtinos. Narai apžiūri krantines, prireikus – laivų korpusus, narai taip pat reikalingi nustatytų kliūčių laivybos kanale fizinei apžiūrai ir kliūties pašalinimui.
– Ar dažnai laivai yra perkraunami? Tuomet jūs švilpiate – negalima išplaukti?
– Tai turbūt ypatingai reti atvejai. Pati laivo krova apskaičiuojama iš anksto, vėliau laivo grimzlė yra tikrinama krovimo metu. Kadangi perkrautas laivas nėra saugus, jį išleisti iš uosto yra draudžiama.
– Sakoma, kad jūreiviai neretai dėl savo darbo specifikos dažnai nesukuria laimingų šeimų, labiau nei kitų profesijų atstovai linkę vartoti alkoholį? Ar yra tiesos?
– Jei taip yra sakoma, aš esu išimtis (šypsosi).
– O kas namuose jūsų laukia?
– Manęs juose laukia žmona.
– Esate kilęs iš Ukmergės. Kada supratote, kad savo gyvenimą norite susieti su jūra?
– Esu gimęs ir praleidęs jaunystę Ukmergėje. Vaikystėje labai mėgau konstruoti modelinius laivus ir svajodavau apie jūrą. Konkretesnis supratimas kuo norėčiau būti, t. y. kokią profesiją pasirinkti, atsirado paauglystėje. Tas noras būti jūrininku tikriausiai atsirado dėl galimybės keliauti.
– Ar jau persikėlėte gyventi į Klaipėdą?
– Taip, persikėliau ir gyvenu Klaipėdoje su žmona. Vaikai yra suaugę, savarankiški. Sūnus – Vilniuje, dukra atlieka praktiką Ispanijoje, Taragonos universitete.
– O pats laisvalaikiu mėgstate pramoginiu laiveliu po Kuršių neriją paplaukioti? O gal gaudyti kardžuves dideliame vandenyne?
– Laisvalaikiu plaukioti pramoginiu laiveliu po nuostabias Kuršių marias yra didžiulis malonumas. Mano geras bičiulis, draugas nuo studijų laikų, šiuo metu dirbantis kapitonu, turi jachtą. Vasaros metu, kuomet geras oras, dažnai pakviečia su šeima paplaukioti po marias ties Kuršių nerija.
– Kokia jūsų gyvenimo nerašyta taisyklė, kuria vadovaujatės?
– Vadovaujuosi Vinstono Čerčilio pasakytais žodžiais: „Kad uždegtum, visų pirma pats turi degti jausmu, kad pravirkdytum, visų pirma ašaros turi tekėti pačiam, kad įtikintum, visų pirma pats turi tikėti“.
– Jūs – laimingas?
– Tai yra labai sunkus klausimas. Pragyvenus pusamžį, kai gyvenimo kelyje buvo ir šilto, ir šalto… Marko Tveno žodžiais tariant, „kuo daugiau žmogus turi problemų, tuo mažiau jam trūksta iki laimės“. Visgi manau, kad mylintis žmogus yra laimingas. Taip, aš esu laimingas.
Foto: Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Vladas Motiejūnas, asmeninio albumo nuotr.