Algirdas Stončaitis: „Šventosios jūrų uosto atstatymas turi būti vertinamas kaip prioritetinis valstybės projektas“ - Algirdas Stoncaitis 2024

Algirdas Stončaitis: „Šventosios jūrų uosto atstatymas turi būti vertinamas kaip prioritetinis valstybės projektas“

Linas Jegelevičius | 2024-03-01

Plateliuose gimęs ir užaugęs Algirdas Stončaitis, Seimo narys, save vadina „tikru žemaičiu“ su giliomis šaknimis Žemaitijoje. „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys su malonumu žemaičiuoja bendraudamas su savo šeima bei draugais ir labai mėgsta tradicinius žemaičių patiekalus, ypač cibulynę, spirgynę ir kastinį. Tačiau poną Algirdą galima laikyti tikru pajūrio bičiuliu – jis yra laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės narys, taip pat Neringos bičiulių grupės narys. A. Stončaitis mielai atsakė į „Lietuvos pajūrio“ klausimus.

Kokie pajūrio vystymo klausimai jums atrodo aktualiausi?

– Esu gimęs ir augęs Plateliuose, tad Vakarų regionas – netoli, ir man jo plėtra tikrai yra labai svarbi. Todėl nuo pat Laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės susikūrimo esu aktyvus jos narys ir manau, kad mūsų grupės teikiami projektai yra reikšmingi ne tik pajūrio regionui, bet ir visai valstybei. 

Be abejo, kad vienas iš aktualiausių pajūrio vystymo klausimų yra aplinkos apsauga ir tvarus turizmo plėtojimas. Juk būtent čia susiduriame su iššūkiais, susijusiais su aplinkos tarša, pakrantės erozija, gamtinių resursų išnaudojimu ir kitais ekologiniais klausimais. Todėl labai svarbu skatinti iniciatyvas ir projektus, kurių tikslas yra saugoti ir atkurti pajūrio ekosistemas bei skatinti tvarų turizmą, kuris būtų naudingas tiek regiono gyventojams, tiek lankytojams, ir tuo pačiu prisidėtų prie ekonominės plėtros. Be to, manau, kad reikia skirti dėmesio ir investicijų pajūrio regiono infrastruktūrai bei verslo aplinkai gerinti. Mūsų siūlymai skatina verslą kurti darbo vietas ir inovacijas, taip mažinant regiono ekonominę priklausomybę nuo sezoniško turizmo.

Esu įsitikinęs, kad svarbu skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotųjų šalių: tiek valdžios institucijų, verslo atstovų, nevyriausybinių organizacijų, tiek vietos gyventojų, siekiant efektyviai spręsti pajūrio vystymo klausimus ir užtikrinti regiono ilgalaikę plėtrą.

Prieš kelis metus su grupe kitų parlamentarų lankėtės Šventosios jūrų uoste, domėjotės, kaip jis yra atstatomas. Ar Palanga pagrįstai pasigenda didesnio valstybės įsitraukimo į šitą projektą? Ką siūlote?

– Šventosios jūrų uosto atstatymas yra svarbus ir turi būti vertinamas kaip prioritetinis valstybės projektas. Šventosios uostas yra strateginės reikšmės regionui turizmo, verslo ir ekonominio vystymosi požiūriu. Mano nuomone, valstybės įsitraukimas į šį projektą yra būtinas siekiant uosto infrastruktūros atstatymo, plėtros ir modernizavimo bei uosto pajėgumo didinimo. Valstybė turi skatinti investicijas į šią sritį, kad būtų sukurtos sąlygos plėtoti jūrų transportą, pritraukti turistus ir investuotojus, taip skatinant regioninį ekonomikos augimą. Siūlau, kad valstybė sukurtų ir skatintų specialias programas ir finansavimo priemones, skirtas infrastruktūros projektams tokiuose regionuose kaip Palanga ir Šventoji. Tačiau ypač svarbu užtikrinti, kad ši infrastruktūra būtų naudojama taip, kad būtų išsaugota regiono gamtinė ir kultūrinė paveldo vertė. Taigi, mano pozicija yra tokia, kad valstybės įsitraukimas ir parama yra būtini Šventosios jūrų uosto atstatymo ir plėtros projekte.

Ar pasisakote už tam tikrų paveldosauginių, aplinkosauginių suvaržymų kaip perteklinių ar neatitinkančių Neringos interesų atšaukimą? Kokių? Kodėl?

– 2020 metų gruodį Seime taip pat buvo įkurta Neringos bičiulių grupė. Neringos kraštas ir Kuršių nerija yra unikali vieta Europoje, tai išskirtinis kraštas, kuris privalo išlikti Lietuvos vizitinės kortelės pasaulyje dalimi. 

Mano kaip Neringos bičiulių grupės Seime nario tikslas yra ginti Neringos unikalumą, jos paveldą ir aplinkos bei gyventojų gerovę. Mano pozicija dėl paveldosaugos ir aplinkosauginių suvaržymų yra susijusi su atsvaru tarp saugojimo ir plėtros, siekiant tinkamo balanso tarp gamtos išsaugojimo ir žmonių gyvenimo kokybės. Manau, kad svarbu išlaikyti tam tikrus paveldosauginius ir aplinkosauginius suvaržymus, kurie yra būtini Neringos unikalumui ir gyvenimo aplinkai. Tai gali apimti apsaugą nuo statybų ant pajūrio kopų, ribojimus dėl gamtos rezervatų, kokybiškos vandens ir oro kontrolės, taip pat saugumo priemones dėl vietos klimato ir aplinkos pavojų. Taigi mano pozicija yra subalansuota: palaikau tam tikrus paveldosauginius ir aplinkosauginius suvaržymus, kurių tikslas yra saugoti Neringos unikalumą, tačiau esu atviras dialogui ir bendradarbiavimui siekiant užtikrinti, kad šie suvaržymai būtų proporcingi, pagrįsti duomenimis ir atitiktų vietos gyventojų interesus bei regiono vystymosi poreikius.

Esate taip pat Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Laikinosios Žemaičių grupės pirmininko pavaduotojas. Ar mokate kalbėti žemaičių tarme? Ar jums kelia rūpestį, kad nemažos jaunuomenės dalies lietuvių kalba yra poprastė, stipriai veikiama anglų kalbos ir kultūros? 

– Plateliuose gimęs ir užaugęs, esu tikras žemaitis iš vienos kartos į kitą. Tikrai moku kalbėti žemaičių tarme (kalba) ir su malonumu „žemaičiuoju“ bendraudamas su savo šeima bei draugais. Žemaičių tarmė yra tikrai unikali, turinti visus bruožus, būdingus kalbai, ir kiekvienas turime stengtis ją išsaugoti. Taip pat kaip žemaitis aš labai mėgstu tradicinius žemaičių patiekalus, ypač cibulynę, spirgynę ir kastinį. 

Man tikrai kelia rūpestį lietuvių kalbos žinojimo ir jos vartojimo stoka, ypatingai tarp jaunų žmonių.  Anglų kalbos ir kultūros įtaka jaunimui yra tikrai pastebima, ir jau daro žalą geram jų lietuvių kalbos mokėjimui ir vartojimui. Būtent švietimas yra pagrindinė priemonė, kuri gali padėti stiprinti ir puoselėti lietuvių kalbą bei kultūrą. Todėl manau, kad reikia daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos mokymui ir jos taisyklingam vartojimui tiek mokyklose, tiek visuomenėje apskritai.

 Esate ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Kokias tris sritis išskirtumėte, kur korupcijos vis dar nepavyksta pažaboti? Kaip buvęs ilgametis vidaus reikalų sistemos vadovas, ką siūlote daryti?

– Kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas pastebiu, kad kova su korupcija yra nuolatinis procesas, ir, nepaisant progreso, kai kuriose srityse išlieka didele problema. 

Pirmiausia viešieji pirkimai išlieka juodąja valstybės rykšte, kur korupcija, matyt, lieka įsišaknijusi giliausiai. Būtent nepakankamas skaidrumas, netinkama konkurencija ir susitarimai tarp verslo bei valdžios daro ypatingą žalą valstybei ir visuomenei. Todėl taip svarbu užtikrinti skaidrumą ir kontrolę bei skatinti veiksmingą konkurenciją.

Kita problema – politinių partijų finansavimas. Nepakankamas skaidrumas ir kontrolė politinių partijų finansavimo srityje gali lemti netinkamą įtaką politiniams procesams ir atstovavimui. Ypač svarbu užtikrinti, kad politinių partijų finansavimas būtų skaidrus ir sąžiningas, o finansavimo šaltiniai būtų aiškiai identifikuoti ir stebimi.

Trečia problema, kurią išskirčiau, teisminės sistemos netobulumas. Nepakankamas skaidrumas, neaiškios procedūros ir netinkamas teisėjų nepriklausomumo užtikrinimas gali lemti neteisingus sprendimus ir neteisingą teisingumą. Todėl svarbu stiprinti teisminės sistemos nepriklausomumą, didinti skaidrumą ir užtikrinti efektyvų korupcijos prevencijos mechanizmą.

Kaip buvęs ilgametis vidaus reikalų sistemos vadovas siūlau visapusiškai skatinti skaidrumą ir atskaitomybę visuose valdžios lygmenyse, įdiegti griežtas kontrolės ir stebėsenos sistemas, įgyvendinti specialias prevencines programas bei vykdyti nuolatinį visuomenės švietimą, siekiant didinti visuomenės nepakantumą korupcijai. 

 – Karas Ukrainoje jau įžengia į trečius metus. Itin palaikančiai Ukrainą Lietuvai stinga lėšų didesnei savo gynybos infrastruktūrai. Ar palaikote pasiūlymą didinti mokesčius, ypač PVM ar GPM, kad būtų surinkta daugiau lėšų gynybai? Ar pritariate naujo, gynybos mokesčio, įvedimui? Kodėl?

– Vienareikšmiškai palaikau dedamas pastangas ir toliau išlaikyti solidarumą ir palaikymą Ukrainai. Be jokios abejonės, turime visi įdėti pastangų, norint stiprinti mūsų šalies apsigynimo galią. Daugiau lėšų gynybai rinkti didinant mokesčius gali būti vienas iš būdų, tačiau reikia atidžiai įvertinti šio sprendimo poveikį ekonomikai ir visuomenei. Mokesčių didinimas gali sukelti įvairių socialinių ir ekonominių sunkumų žmonėms bei įmonėms, ypač esant jau egzistuojantiems ekonomikos iššūkiams. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad efektyvi gynyba reikalauja ne tik finansinių investicijų, bet ir veiksmingo resursų panaudojimo ir strategijos tobulinimo. Todėl svarbu tinkamai planuoti ir administruoti esamus finansinius išteklius, siekiant maksimalios naudos. 

Kalbant apie naujo gynybos mokesčio įvedimą, tai yra sudėtingas klausimas, kurį reikėtų kruopščiai išanalizuoti. Prieš priimant tokius svarbius sprendimus, turėtų būti atliktas platus visuomenės konsultavimas ir diskusijos. Visų pirma, reikia įvertinti alternatyvius finansavimo būdus, taip pat peržiūrėti galimybes naudoti Europos Sąjungos finansavimo priemones gynybos tikslams. Be abejo, bendradarbiavimas su tarptautinėmis partnerėmis išlieka efektyviausiu būdu didinti mūsų gynybos pajėgumus ir saugumą regione.

Esate Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys. Kodėl joje?

– „Vardan Lietuvos“ yra orientuota į liberalią demokratiją, skaidrumą, teisinę valstybę ir žmogaus teises, akcentuoja modernią, atviresnę ekonomikos politiką, kurios esmė yra skatinti ekonominį augimą, inovacijas ir verslumą. Manau, kad šios idėjos atitinka mano įsitikinimus dėl ekonominės plėtros ir socialinio teisingumo. Mano tikslas visada buvo ir liks – dirbti Lietuvos labui, remiantis mano suprantamomis vertybėmis ir įsitikinimais.

Mano, Seimo nario, atsakomybė yra tarnauti savo rinkėjams ir Lietuvos visuomenei kiek galima geriau. Šiuo metu mano prioritetas yra dirbti Seime, siekiant įgyvendinti mano įsipareigojimus ir pasiūlymus, kuriuos pateikiau rinkėjams.

Dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose spalio mėnesį kol kas dar neturiu aiškaus atsakymo. Būsimi politiniai sprendimai priklausys nuo įvairių veiksnių, įskaitant dabartinę politinę situaciją, mano ir mano rinkėjų poreikius bei galimybes ir iššūkius.

Trumpai, kokia jūsų Lietuvos vizija dar po šimto metų?

– Po šimto metų norėčiau matyti Lietuvą kaip šalį, kurioje visi žmonės turi lygias galimybes pasiekti savo tikslus, neatsižvelgiant į socialinę kilmę, užimamas pareigas, pažintis, giminystę. Tai būtų šalis, kurioje skatinamas inovacijų ir technologijų vystymas, kurių pagalba galėtume spręsti daugelį globalių iššūkių, taip pat užtikrinti ekonominį augimą. Mano vizijoje Lietuva – šalis, kurioje būtų užtikrintas skaidrumas, o teisinės valstybės principų laikymasis būtų savaime suprantamas. Kad mūsų ateities šaliai būtų būdingas didelis socialinis solidarumas ir pagarba įvairovei, o kiekvienas asmuo turėtų galimybę išreikšti savo kultūrinę tapatybę ir prisidėti prie tautinės įvairovės puoselėjimo. Lietuva, kurią matau po šimto metų, būtų šalis, kurioje būtų saugomas ir puoselėjamas gamtos ir kultūros paveldas. Būtų sudarytos sąlygos aktyviam ir sveikam gyvenimo būdui, o tautiečiai vertintų savo sveikatą ir gerovę. Taigi, mano vizijoje Lietuva po šimto metų yra dinamiška, klestinti ir įvairiapusiška valstybė, kuri laikosi demokratinių vertybių ir siekia bendrų tikslų, užtikrinančių žmonių gerovę ir klestėjimą.

Parašykite komentarą

Scroll to Top